- laukinumas
- laukinùmas sm. (2) 1. primityvumo, nekultūringumo būvis (žemiausia žmonijos istorijos pakopa): Mokslininkas artikuliuotinę kalbą laiko didžiausiu žemesniosios laukinumo pakopos laimėjimu rš. Australiečių giminės buvo vidurinės laukinumo pakopos atstovai rš. 2. grubumas, neišsiauklėjimas, nekultūringumas: Karas ir badas yra ir ten privarę žmones ligi visiško laukinumo būklės rš. Beveik visos graikų šventyklos būtų išlikusios sveikos, jei jų nebūtų sunaikinęs žmonių laukinumas rš. 3. atšiaurumas, šalinimasis žmonių: Visame šio kūdikio stuomenyje reiškėsi kažkoks išdidumas ir laukinumas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.